Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga

Switch to desktop Register Login

Ilgesnių mokslo metų belaukiant

Balandžio mėnesį lankiausi Suomijos mokyklose, Helsinkio tarptautinėje ir paprastoje vidurinėje. Dėkoju Ugdymo plėtotės centrui, įvertinusiam mano darbą ir pakvietusiam susipažinti su kitokia švietimo sistema. Dalinuosi pastebėjimais, nes dabar aktualu: vėl pradedame mokslo metus, bet jau kitokius, ilgesnius ir turtingus prevencinėmis programomis.
Tiesa, nieko naujo – mokslo metų ilginimas ir prevencijos programų integramas yra jau išbandyti dalykai, juos esame patyrę. Kur dabar tokia „naujovė“ nuves? Kai mokytojų darbo užmokestis mažas, negarantuojantis nuolatinio tobulinimosi bei pozityvaus nusiteikimo. O ko gali išmokyti mokytojas, praradęs viltį?

Yra atlikti PISA tyrimai: kaip jaučiasi mokykloje vaikai, ar laimingi? Šešiasdešimties šalių tyrimai liudija, kad suomiukai yra penkti, o mes – 59-ti. Po mūsų – tik rumunai. Kodėl Suomijos vaikai laimingi mokykloje?
Suomijoje šalta. Suomija didelė: vienam kvadratiniam kilometrui tenka vos 16 gyventojų. Bet kiekvienas žmogus svarbus. Štai, Laplandijos kaime šią žiemą sudegė mokykla, kurioje mokėsi 12 vaikų ir dirbo 4 mokytojai. Municipalitetas (savivaldybė) nusprendė statyti naują modernesnę mokyklą, su komunos (bendruomenės) biblioteka. Jei nebus mokyklos, kaimas mirs. Vadinasi, yra pagarba žmogui. Štai koks politikos „kiekvienas vaikas yra svarbus“ pavyzdys.
Suomiai didelį dėmesį skiria aplinkai. Mokykla – tarsi namai. Atėję į mokyklą, vaikai nusiauna batus, mokytojai – irgi. Jokio registravimosi mokinio pažymėjimais, kad atvykai. Sėdi prižiūrėtojas stiklinėje kontoroje, visus pažįsta ir yra tarsi tėvas (padeda, pakviečia, paskolina, suremontuoja ir kt.). Mokyklos bendruomenė – didelė šeima. Ne problema pavalgyti visiems drauge. Valstybė moka už maistą ir mokiniams, ir mokytojams. Valgomajame yra savitarna, vaikai valgo peiliu ir šakute nuo pat mažumės. Atsigerti gali pieno arba vandens. Gauna šviežių vaisių. Vegetarams net sriuba speciali (labai skani). Valgo kiek nori. Pakabintas plakatas, mokantis suvalgyti viską, ką pasirinkai, tai yra nepalikti maisto lėkštėje. Nešvarius indus, stalo įrankius nuneša patys ir surūšiuoja į specialias indaplovės dėžes. Kaip namie. Vaikai mokomi gyventi – tvarkytis.
Suomijoje vidurinis mokslas nemokamas. Kaip ir pas mus. Ką tai reiškia suomiams? Municipalitetas aprūpina knygomis, pratybomis, visa technika, kanceliarinėmis priemonėmis ir kitkuo. Viskuo. Švietimas visiems nemokamas – tai lygios teisės visiems. Kai kurias knygas gali tekti pirkti 10–12 klasėse. Bet pratybos yra nemokamos. Tad už ką tenka tėvams mokėti? Tik už ekskursijas.
Kadangi visi turi teisę į išsilavinimą, o vaikas dar nėra brandus suprasti, tad šeima yra atsakinga už vaiko lankomumą ir ugdymąsi. Taip, šeima (!) atsakinga, o ne mokykla. Jei vaikas nelanko mokyklos, socialinis darbuotojas rūpinasi – skambina, važiuoja į namus ir, jei tėvai neužtikrina vaiko išsilavinimo, paima vaiką į kitą šeimą. Tai labai reta, bet pasitaiko. Tiesa, tėvai gali vaiką mokyti namie. Yra kelios privačios mokyklos, bet jos irgi nemokamos. Privačios neturi teisės rinkti mokesčių, turi dirbti pagal nacionalines programas. Tik vadovai yra savininkų paskirti, renkasi savo komandas – skirtumas su valstybinėmis mokyklomis tik toks.
Mokyklų vadovų rotacijos būdavo anksčiau, dabar nebėra poreikio (yra rimtos metinės ataskaitos ir atsakomybė už rezultatus, jei gaunamas iš komunos nusiskundimas dėl direktoriaus – „viso gero“ jam). Bet patys suomiai sako, kad rotacija – teigiamas dalykas. Yra reikalavimas: direktorius turi būti mokytojas ir turi būti baigęs vadybos kursus. Lietuvoje dabar vadovas nebėra mokytojas.
Suomiai mažai skaito. Tad nauja švietimo politika rūpinasi, kad mokyklose būtų bibliotekos (to anksčiau nebuvo). Ir bendrosiose ugdymo programose įrašyta, kad vaikas per metus privalo perskaityti dvi knygas (čia mes lenkiame suomius). Kalėdų išvakarėse / Artėjant Kalėdoms biblioteka kasmet organizuoja Garbės skaitytojų apdovanojimus: jei perskaitei per metus 12 knygų, gausi Garbės diplomą. Lankėmės ir Helsinkio aglomeracijos dalyje Vantaa. Tenykštėje bibliotekoje 2016 metais buvo apdovanoti 800 skaitytojų. Kokios knygos suomiukams patinka? Mokslinė fantastika, J. Green. Detektyvai nėra mėgstami. Bibliotekose dirba tik magistro laipsnį turintys žmonės. Paprastai išsilavinimas būna toks: kurios nors kalbõs arba istorijos bakalauras ir edukologijos magistras.
Sužavėjo mokyklų bendruomeniškumas, jaukumas. Mokytojų bloke galima rasti visko, kad jaustumeisi lyg namie. Yra dušų, tualetų, virtuvių, valgomųjų, poilsio bei pasitarimų kambarių mokytojams, pasitarimų kambarys mokyklos tarybai, rūbinių. Veikia anoniminis paštas. Mokytojai labai paprasti, be oficialios aprangos. Ant sienų prikabintuose lipdukuose, nuotraukose, laiškeliuose prirašyta nuotykių, pokštų, linkėjimų, padėkų, priminimų – pozityvios nuotaikos ženklų. Ir be problemų lipome per kalną sugriuvusių slidžių ir krepšius šiltų drabužių. Juk tai namai.
Norėčiau, kad mūsų vaikai mokytųsi tokiose mokyklose, kad taip valstybė, valdžia, vyriausybė mylėtų žmogų ir kad tėvai jaustų pareigą bei atsakomybę dėl vaiko ugdymo.
Mūsų valdžia pamiršo vertybių pamatų kūrėjus: tėvus, mokytojus. Yra priemonės bausti juos, kontroliuoti, bauginti. Ačiū.
Su rugsėjo pirmąja.
Kristina Dorofėjienė, Papilės Simono Daukanto gimnazijos pagrindinio ir neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja

Copyright © 2013 Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga. Visos teisės saugomos.

Top Desktop version