Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga

Switch to desktop Register Login

Pamąstymai pradedant naujus mokslo metus

Artėjant Rugsėjo 1-ąjai, visų dėmesys nukreiptas į mokyklą ir mokytojus. Mokytojai, moksleiviai ir jų tėvai laukia naujienų ir naujovių. Šie mokslo metai ilgėja dešimt dienų. Startuoja lytiškumo ir rengimo šeimai bei nacionalinio saugumo ir krašto gynybos ir kitos programos. Tikimės naujovių ir atnaujintose ugdymo programose. Tai - nauji iššūkiai pedagogams.

Ar tai pagerins ugdymo kokybę, sunormins moksleivių mokymosi krūvį - nežinia. Ar dienų skaičiaus padidinimas, nesukuriant modernios mokymosi bazės, neįvertinus ugdymo turinio dermės su brandos egzaminų užduočių turiniu, įvedus papildomai integruotus dalykus į ugdymo programas užtikrins geresnę ugdymo kokybę? Klausimas retorinis. Mokytojui ir vėl reikės „verstis per galvą“ , kaip visa tai įgyvendinti, skiriant tam papildomo laiko pasirengimui be papildomo finansavimo ir ugdymui skirtų priemonių.

Didelių viešų diskusijų sulaukėme po profsąjungų ir Vyriausybės vadovo susitikime premjero pasakyto vertinimo apie ugdymo kokybę. Apmaudu darosi, kad mokytojas ir toliau yra nustumtas į pačią žemiausią poziciją. Ar tikrai mokytojai dirba blogai, mokinių rezultatai tikrai prasti? Tai tuomet kaip paaiškinti moksleivių pasiekimus, kai pasaulinio lygio olimpiadose Lietuvos moksleiviai užima aukščiausias vietas, o kiek abiturientų išlaiko brandos valstybinius egzaminus gaudami 100 balų ir siekia universitetinio išsilavinimo net užsienyje?

Lietuvos visuomenė yra nusivylusi švietimo sistema, kurios reformos neduoda lauktų rezultatų – nusivylusi ŠMM vadovavimu ir valstybiniu požiūriu į švietimą, mokytoją ir jaunos kartos ugdymą.

Jau 27 –neri metai, kai vykdomos reformos, kurios daugiau primena revoliucijas, o ne evoliuciją. Pati sistema - labai išfragmentuota. Dabar yra mokytojo darbo kontrolės ir dar, šiokios tokios, pagalbos sistema, o turėtų būti visiško pasitikėjimo mechanizmas. Siekiami tikslai turėtų būti branda - pasiekimai - pažanga. Dabar gi matuojame žinias, o kartais – gebėjimus. Mokytojai tapo nevykusių švietimo reformų įkaitais. Taupymo mašina iki pamatų sugriovė mokytojo ir mokinio individualumą bei mokytojo profesijos prestižą.

KĄ DARYTI?

Baigiami švietimo šakos kolektyvinės sutarties procedūriniai derinimai. Tikimasi ją pasirašyti dar šių metų rugsėjį. Šis dokumentas bus labai svarbus visai švietimo ir mokslo bendruomenei, nes jos turinyje be kita ko bus įteisintos esminės nuostatos, kriterijai bei ilgalaikė pedagogų darbo užmokesčio programa.

Vyksta derybos su ŠMM dėl naujo – Etatinio pedagogų darbo apmokėjimo modelio. Profsąjungų lyderiai aktyviai dalyvauja LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžiuose  svarstant naujus švietimo politikos pokyčius bei teikia savo siūlymus.

Reikia priversti atsakingas institucijas pakeisti kryptį formuojant švietimo politiką.

Savivaldybėse ir toliau mažėja vaikų ir mokytojų skaičius. Šiais mokslo metais Telšių savivaldybėje sumažėjo 8 komplektais. Tuo pačiu kinta ir bendras pedagogų skaičius. Tai - statistika. Tačiau reikia paminėti, kad yra vykdoma ir struktūrinė pertvarka, steigiamos naujos ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės, tenkinant visuomenės poreikius. Priimant savivaldybės sprendimus jie derinami su profesine sąjunga ir visomis interesų grupėmis.

Mokytojai, nusimeskite nuo savęs atsakomybės kaltės jausmą. Jūs esate šviesuoliai ir Lietuvos PATRIOTAI. Stiprybės ir ištvermės Jums. Tėveliams ir vaikams priminsiu, kad mokymasis ir ugdymasis yra labai sunkus darbas... Dirbkime jį kartu.

LŠĮPS Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė

Copyright © 2013 Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga. Visos teisės saugomos.

Top Desktop version