Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga

Switch to desktop Register Login

Artėjant Rugsėjo 1-ajai – aštri mokytojų kritika naujovėms: pritaria tik trims dalykams

M. Patašiaus nuotr. M. Patašiaus nuotr.

Į duris jau beldžiant mokslo metams švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pristatė naujoves, kurios šalies mokyklas pasieks jau nuo rugsėjo 1-osios. Tarp jų – sveikatos ir lytiškumo ugdymo, finansinio raštingumo, krašto gynybos programos, kompiuterinio raštingumo ugdymas pradinėse klasėse ir t.t.

Ir nors J.Petrauskienė visas naujoves pristatė su viltimi ir tikindama, kad jos į bendrąjį ugdymą atneš taip reikalingų pokyčių, mokytojai laikosi kiek kitokios nuomonės. Vieni tikina, kad naujovės nieko neduos, o kiti – kad tai įsivaizduojama realybė.

 

Mokytojams nepadėta pasiruošti

Ilgametė istorijos mokytoja ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė Judyta Tekingunduz sakė, kad nors naujovės ir buvo pristatytos gražiai, jos pokyčiais nekvepia.

 

„Visos naujovės, išskyrus tai, kad vaikus nuo mažo amžiaus pradės mokyti kompiuterinio raštingumo, nesukelia jokių atsinaujinimo vilčių“, – sakė pašnekovė.


Pasak mokytojos, į kai kurias pamokas jau yra integruota tiek dalykų, kad sunkiai lieka laiko dėstyti dalykus, kurie turėtų būti pagrindiniai pamokoje. Kaip pavyzdį J.Tekingunduz pateikė savo pamokas: į istorijos pamokas, pasak jos, šiuo metu yra integruoti 9 papildomi dalykai, tad lieka nedaug laiko vaikams tiesiog dėstyti istoriją.

 

Nuo rugsėjo 1-osios į bendrojo ugdymo programą bus integruotos lytiškumo ugdymo, finansinio raštingumo, krašto gynybos (ar dėstyti šią programą, mokyklos gali rinktis. – Aut.) programos. Nors J.Tekingunduz neneigė, kad jos reikalingos, pripažino, jog mokytojai nėra pasiruošę kai kurių iš jų dėstyti.

„Anksčiau juokauta, kad mokiniai lytiškumo ugdymą išmano gal geriau nei mokytojai, tai klausimas, ką mes, be papildomo pasirengimo, vaikams papasakosime", – kalbėjo mokytoja.

 

Pailginti mokslo metai naudos neduos

Vienas pokyčių, kuriems mokytoja turėjo daugiausia kritikos, – pailginti mokslo metai. Šiais metais vaikai į mokyklą eis 10-čia dienų ilgiau. Papildomas laikas, ministrės teigimu, bus skiriamas pažintinei, papildomai veiklai.

 

Pasak J.Tekingunduz, mokytojai jau ir taip skiria nemažai savo darbo laiko vaikų akiračiui plėsti. Ekskursijos, kelionės į muziejų, teatrą ir t.t. – mokytojai tuo jau užsiima, o kai kurie tai integruoja ir į pamokas.

 

„Aš esu padariusi muziejų, kurį vaikai mato. Kalbu per pamoką ir parodau, tarkime, lygintuvą, kokiu senovėje lygindavo. Mes tai jau darome, mokytojai tai jau daro, tam nereikia 10 papildomų dienų, nes mes tai darome mokslo metų eigoje“, – sakė mokytoja.

 

Anot jos, 65 proc. apklaustųjų buvo prieš mokslo metų ilginimą, tad keista, kad jų visiškai nebuvo paklausyta. Ji sakė, kad ne tik mokslo metai pailginti, bet ir finansavimo papildomo neskirta.

 

„Niekas nepasikeitė, pinigų neskyrė, atėjo nurodymas, kad tam pinigų turi surasti ne kas kitas, o savivaldybės. Jos ir taip lopo kiaurą švietimo biudžetą“, – piktinosi mokytoja.

 

Pritaria trims dalykams

Kaip geras naujoves, kurios tikrai reikalingos, J.Tekingunduz išskyrė tris: kompiuterinio raštingumo mokymą pradinėse klasėse, finansinio raštingumo programą ir pakeistą 1–10 klasių lietuvių kalbos ir literatūros programą.

 

Ji sakė, kad tiek kaip mokytojos, tiek kaip mamos jos netenkino buvusi lietuvių kalbos programa. „Nėra darnos tarp vidinio, tautinio ugdymo ir tarp kompetencijų. Daug orientuotasi į tokį tautišką nihilizmą, kai viskas užsienyje yra gerai, o užmirštas dvasinis pamatas, ant kurio mes laikomės“, – sakė mokytoja ir pridūrė, kad nors su nauja lietuvių kalbos programa dar nėra susipažinusi, tikisi, jog ji bus geresnė už senąją.

 

J.Tekingunduz taip pat sakė, jog vaikus būtina mokyti finansinio raštingumo, tad džiugu, kad buvo įvesta tokia naujovė. Pasak mokytojos, tiek jaunimas, tiek kai kurie suaugusieji nemoka elgtis su pinigais, dažnai skolinasi, tad mokyti vaikus, kaip elgtis su turimais finansais, reikia.

 

Tėra geri norai

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius teigė, kad jam tokie pakeitimai pažįstami. Deja, realybėje jie neveikia.

 

„Kaip gali būti mokytojai pasiruošę tai mokyti, jei jie nėra baigę ypatingų kursų arba nesimokę atskira tvarka? Formaliai galime pasakyti, kad jis yra pasiruošęs, bet realybėje sunku įsivaizduoti“, – tikino S.Jurkevičius.

 

Pašnekovo teigimu, problema Lietuvoje yra viena – nėra žmonių, kurie galėtų tinkamai tokias programas išdėstyti.

 

„Su visomis integruojamomis programomis – etnine, kultūrine, sveikatos ir lytiškumo ar prevencine patyčių ir smurto – problema yra viena: Lietuvoje mes neturime ryškių, kvalifikuotų žmonių, kurie galėtų tas programas kompetentingai pateikti masėms.

 

Todėl dažniausiai tokia veikla daro daugiau žalos nei duoda naudos. Arba iš viso gali nieko nedaryti ir formaliai tik užrašyti, kad tokie užsiėmimai vyksta“, – situaciją vertino licėjaus vadovas.

 

Jo teigimu, tokias pamokas galėtų pasirinkti ir tie pedagogai, kurie yra spaudžiami skurdo, tačiau tai neužtikrintų programų kokybės.

 

Licėjaus direktorius taip pat teigė, kad švietimo ir mokslo ministrės siekiai ir naujoji tvarka nuo rugsėjo 1-osios prasilenkia su realybe.

 

„Mes dabar net negalime užtikrinti tradicinių disciplinų mokymo. Kaip sakyti, kad mokytojai integruotų dar ką nors? Taigi į šį procesą žvelgčiau tikrai skeptiškai. Yra realybė ir yra įsivaizduojama realybė“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė Vilniaus licėjaus direktorius S.Jurkevičius.


Modesta Gaučaitė, Simona Voveriūnaitė

Skaitykite daugiau:

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/08/31/news/artejant-rugsejo-1-ajai-astri-mokytoju-kritika-naujovems-pritaria-tik-trims-dalykams-2374320/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

Copyright © 2013 Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga. Visos teisės saugomos.

Top Desktop version