Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga

Switch to desktop Register Login

Konferencija „Švietimas – strateginio nacionalinio saugumo garantas?!“

Rugpjūčio 22 dieną Kelmės rajone Tytuvėnuose, poilsiavietėje „Sedula“, vyko kasmetinė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) konferencija. Šiųmetinės konferencijos tema –  „Švietimas – strateginio nacionalinio saugumo garantas?!“.

Konferencijoje dalyvavo LR Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša, LR Seimo švietimo ir mokslo komiteto narys prof. Arūnas Gumuliauskas, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis, Akmenės, Mažeikių ir Kelmės rajonų švietimo skyrių vedėjai.

Akad. E. Jovaišai LŠĮPS pirmininkas Eugenijus Jesinas įteikė padėkos raštą už bendradarbiavimą ir socialinę partnerystę.

LŠĮPS pirmininkas E. Jesinas, pradėdamas konferenciją apgailestavo, kad pirmą kartą per beveik 20 metų, kai yra rengiamos dalykinės profesinės sąjungos konferencijos, joje nesudalyvavo nei vienas iš Švietimo ir mokslo ministerijos vadovų.

 

Pranešime apie vykdomos švietimo politikos apžvalgą, LŠĮPS pirmininkas akcentavo, kad švietimas iki šiol nėra finansuojamas kaip prioritetinė raidos dalis. Atrodo, kad Lietuva ne vejasi besivystančias šalis, o vis labiau nuo jų atsilieka. Juk tik švietimas nulemia šalies turtingumą ir gyventojų gyvenimo kokybę, nes švietimas kuria intelektualinę vertybę, o tai suvokti trukdo savanaudiški interesai ir politinės valios trūkumas. E. Jesinas taip pat negailėjo karčių žodžių ir mokslo metų pailginimui, pavadindamas jį diletantišku sprendimu, o koeficientų „žirkles“ –  prakeiksmu.

 

Daug aplodismentų sulaukė LŠĮPS Tauragės susivienijimo pirmininko Gedimino Marozo kandus pranešimas „Švietimo pertvarkos projektai ir jų žala Lietuvos nacionaliniam saugumui“, kuriame jis sakė, kad švietimas yra pastatytas ant griuvėsių, jaunoji karta pyksta ant Lietuvos ir nuo to pykčio nesaugos nei naujas tankas, nei šautuvas, o tuoj užaugs tokia karta, kuri nepabijos atsukti šautuvo ir prieš savo valstybę. Pasak jo, mokytojai ir yra nacionalinis saugumas, tačiau dabar jie yra kalti dėl visko, o dirbti su nuolatine kaltės našta negali niekas. G. Marozo teigimu, mokykloje turi dirbti patys geriausi ir laimingiausi žmonės.

 

LŠĮPS pirmininko pavaduotojas Ramūnas Znutas kardinalius pokyčius švietime, kurių laukia švietimo bendruomenė pristatė per literatūrinę prizmę „kaip pasakė mano baba...“.  R. Znuto baba sakydavo, kad „pavyzdys – geriausias mokytojas“. Pasak LŠĮPS pirmininko pavaduotojo, mokytojai turi būti pavyzdžiu savo mokiniams. O dabar mokiniai mokytoją mato beteisį, įstatytą į rėmus, nevertinamą net pačios Lietuvos valdžios... Kad mokytojo profesija vėl taptų prestižinė ir labai reikalinga Lietuvos ateities kūrimui, jo nuomone, reikia iš esmės pertvarkyti mokytojų rengimo programą, taip pat peržiūrėti ugdymo programas, suderinant jas su aukštųjų mokyklų reikalavimais. Atskirų dalykų programas derinti tarpusavyje, integruotus dalykus dėstyti kaip savarankiškus, nenaikinti specializuotų mokyklų prieš tai neužtikrinus jų pilnaverčio mokymo ir ugdymo. Mokytojų atlyginimas nuo 2018 m. rugsėjo mėn. turėtų būti ne mažesnis nei 1000 eurų ir jis turi kisti kaskart pagal infliacijos indeksą. Be to, privalu įstatymiškai ginti mokytoją nuo fizinio bei psichologinio smurto, žeminimo, patyčių.

 

Konferencijos dalyviai palankiai įvertino ir prof. habil. dr. V. Targamadzės pranešimą, kuriame buvo pateikta dabartinės švietimo politikos analizė. Pasak profesorės, lietuviai nori rezultatų kaip Suomijoje, tačiau pamiršta, kad ten yra pasitikėjimo modelis, o Lietuvoje – kontrolės. Suomijoje mokytoju pasitikima, o Lietuvoje – kontroliuojama.

 

Profesorė apgailestavo, kad tie, kurie save įvardija švietimo profesionalais, dažnai net nesupranta kas vyksta mokyklose. Ji pabrėžė, kad privaloma įvardinti iššūkius ir bandyti priversti politikus juos įgyvendinti.

 

Užbaigdamas pranešimų sesiją Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius A. Aldakauskas pristatė derybas dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties ir darbo grupės dėl etatinio pedagogų darbo apmokėjimo modelio darbą ir pabrėžė, kad ministerija niekada nesistengia, kad mokytojams būtų blogai.

 

Akad. E. Jovaiša diskusijoje dabartinę švietimo sistemą pavadino „sistemine nesutvarkybe“. Jis sakė, kad  pedagogo darbas turi būti malonumas ir akcentavo, kad turime dirbti bendromis jėgomis, kad plauktume vienoje valtyje siekdami bendrų tikslų. Akademikui antrino ir prof. A. Gumuliauskas, sakydamas, kad einama link to, jog mokykloje dirbtų patys geriausi. Tačiau, pasak jo, „turėti savo ministrę – nereiškia valdyti ministeriją“.

 

Konferencijos pabaigoje buvo priimta rezoliucija, kuri bus išsiųsta LR Seimo švietimo ir mokslo komitetui ir Švietimo ir mokslo ministerijai.

 

Vėliau LŠĮPS nariams teisininkė Evelina Šilinytė vedė seminarą „Pokyčiai, kuriuos įneša naujas socialinis modelis švietimo sistemoje“, kurio metu išsamiai seminaro dalyvius supažindino su naujos redakcijos Darbo kodeksu ir jos įtaka švietimo darbuotojams. 

 

Vakare konferencijos dalyviai žiūrėjo Naujosios Akmenės kultūros centro liaudies teatro, kuriame vaidina ir LŠĮPS pirmininko pavaduotojas R. Znutas, spektaklį „Babos“.

 

Konferencijos akimirkas rasite čia - https://www.facebook.com/pg/Lietuvos-%C5%A1vietimo-%C4%AFstaig%C5%B3-profesin%C4%97-s%C4%85junga-273983995991011/photos/?tab=album&album_id=1526874300701968

 

KONFERENCIJOS „ŠVIETIMAS – STRATEGINIO NACIONALINIO SAUGUMO GARANTAS?!

REZOLIUCIJA

Kelmės raj. Tytuvėnai

2017 m. rugpjūčio 22 d.

 

Nuolat atsinaujinančiai ir visuomenės raidos iššūkius patiriančiai bendrojo ugdymo sistemai iškilo vienas svariausių uždavinių, kurį pabrėžė ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė – tapti strateginiu nacionalinio saugumo garantu. Tam, kad švietimas taptų ne menamu, o tikru prioritetu tiek socialine, tiek ekonomine prasme reikia atitikti ES komisijų keliamus reikalavimus.

 

Išanalizavę šiandieninę padėtį švietimo sistemoje, konferencijos dalyviai konstatuoja, jog Vyriausybės požiūris į švietimą yra socialiai neatsakingas, Lietuvos švietimas blogiausiai finansuojamas Europoje, mokytojų atlyginimai  žemiausi, mokinių ugdymo sąlygos prasčiausios, mokytojų rengimo sistema sugriauta, mokytojų prestižas nuvertintas, konstruktyvaus dialogo nebuvimas veda prie socialinių akcijų atnaujinimo.

 

Konferencijos dalyviai, matydami tokį cinišką požiūrį į švietimo problemas ir socialinę partnerystę, reikalauja:

 

  1. 1.Siekiant užtikrinti švietimo strategijoje suformuluotą švietimo misiją, gerinant švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ekonomines ir socialines sąlygas, vadovaujantis tarptautine socialiniopraktika, pasirašyti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

 

  1. 2.Gerinti Švietimo ir mokslo ministerijos ir profesinių sąjungų derybų kokybę. Derybos turi atitikti tarptautinius derybinius standartus: vykti paritetiniais pagrindais, laikantis tarpusavio pagarbos, teisingumo ir sąžiningumo principų.

 

  1. 3.Ugdymo kokybės gerinimui, tiksliniam finansavimui užtikrinti nuo 2018 m. sausio 1 d. mokinio krepšelio modelį keisti „klasės komplekto“ finansavimo modeliu, kuris sėkmingai išbandytas penkiose savivaldybėse. Kartu, siekiant užtikrinti vaiko ir pedagogo saugumą mokykloje, mažinti mokinių skaičių klasėse.

 

  1. 4.Įvedant pedagogų etatinį darbo apmokėjimą, kuris tiesiogiai koreliuoja su nauju „klasės komplekto“ finansavimo modeliu, atsižvelgti į švietimo profesinių sąjungų pateiktus siūlymus ir galutinai suderinus pradėti jo įgyvendinimą nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.

 

  1. 5.Pedagogų darbo užmokesčio subalansavimui, siekiant socialinio teisingumo bei mokytojo profesijos svarbai ir prestižui adekvataus darbo užmokesčio, nuo 2018 m. sausio 1 d. panaikinti darbo užmokesčio koeficientų „žirkles“.

 

  1. 6.Siekiant atjauninti mokytojų bendruomenę ir optimizuoti pedagogų skaičių nuo 2018 m. liepos 1 d. pradėti įgyvendinti parengtą „Išankstinio pasitraukimo iš pedagoginės veiklos“ programą.

 

  1. 7.Siekiant aukštos ugdymo kokybės, reikalauti iš Švietimo ir mokslo ministerijos iki 2018 m. sausio 1 d. parengti kokybiškai tarpusavyje derančias, neperkrautas integruotais dalykais, derančias su egzaminų turiniu ir atitinkančias aukštųjų mokyklų reikalavimus, ugdymo programas.

 

  1. 8.Sudaryti teisines prielaidas pedagogams įgyvendinti kokybišką ugdymą, taikant inovatyvius mokymo metodus bei aprūpinant naujausiomis mokymo priemonėmis, kompleksišįtraukiant į šį procesą tėvus ir švietimo pagalbos specialistus. Užtikrinti pedagogų teisę dirbti saugioje aplinkoje, keliant mokytojo prestižą, plėsti vaikų pareigų aprašą, griežtinant jų ir tėvų atsakomybę, parengiant Švietimo įstatymo pataisas šioje srityje bei „Saugios aplinkos mokyklose programą“, kurioje numatyti tėvų ir vaikų atsakomybę už įstatyminių normų pažeidimus.

 

Konferencijos dalyvių  vardu

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas                                                                     Eugenijus Jesinas

Copyright © 2013 Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga. Visos teisės saugomos.

Top Desktop version