Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga

Switch to desktop Register Login

Mokytojų trūkumą lemia ir atlyginimai, ir nesaugumo jausmas

D. Umbraso nuotr. D. Umbraso nuotr.

Kol Vyriausybė ir švietimo profesinės sąjungos nesutaria, kiek pinigų skirti pedagogų atlyginimams ir ar tai padės gerinti švietimo kokybę, Lietuvos darbo birža (LDB) skelbia, kad mokytojai – vieni paklausiausių šiuo metu ieškomų specialistų.

1398 – tiek laisvų darbo vietų mokytojams šiuo metu skaičiuoja darbo birža. Daugiausia pedagogų – 531 – trūksta Vilniuje. Kone perpus mažiau laisvų vietų yra Klaipėdoje, čia ieškomi 256 mokytojai, o Kaune 215.

 

Dešimtimis mokytojų trūksta ir tokiuose miestuose kaip Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Utena, Tauragė ar Telšiai.

Trūkumas vis didėja

Palyginti su praėjusiais metais, aiškėja, kad mokytojų paklausa didėja, mat praėjusiais metais visoje šalyje buvo 1276 laisvos darbo vietos pedagogams. Kaip ir šiemet, daugiausia laisvų darbo vietų buvo sostinės mokyklose.

„Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje kiekvieną mėnesį skelbiama informacija apie situaciją darbo rinkoje, taip pat apie registruotas laisvas darbo vietas. Šiemet mokytojo profesija gegužės, birželio bei liepos mėnesiais pateko į paklausiausių profesijų dešimtuką.


Siekiant pasiruošti naujiems mokslo metams, vasarą išauga skelbiamų laisvų darbo vietų mokytojams skaičius. Darbo biržos duomenimis, dažniausiai mokytojų ieškoma pasibaigus mokslo metams“, – naujienų portalui lrytas.lt situacija komentavo Lietuvos darbo biržos specialistai.


Pastebima, kad daugiausia ieškoma dviejų – matematikos ir anglų kalbos – sričių specialistų. Darbo biržos duomenimis, jų paklausa smarkiai viršija pasiūlą. Lietuvių kalbos ir muzikos mokytojų pasiūla atitinka paklausą.

Įsidarbinimo galimybėms vertinti Lietuvos darbo birža kiekvienais metais rengia Įsidarbinimo galimybių barometrą šalyje ir 10 apskričių, kuris apima 155 profesijų grupes ir išsamiau atspindi Lietuvos darbo rinkos struktūrą bei įsidarbinimo galimybes.


Remiantis Įsidarbinimo galimybių barometru, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai (visa profesijų grupė) priskiriami prie vidutines įsidarbinimo galimybes turinčių specialistų.


Kalti atlyginimas ir kritęs prestižas

Didėjantį laisvų mokytojų darbo vietų skaičių Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas pagrindė dviem priežastimis: itin mažu vidutiniu atlyginimu ir neregėtas žemumas pasiekusiu mokytojo specialybės prestižu.


Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu vidutinis mokytojams siūlomas atlygis yra 404 eurai. E.Jesino teigimu, toks atlyginimas ne tik nemotyvuoja jaunuolių rinktis mokytojo specialybę, bet ir žemina tuos, kurie jau seniau pasirinko būti pedagogais.


„Tokia situacija yra dėl to, kad mūsų Vyriausybė visiškai nekreipia dėmesio į švietimo problemas. Mokytojo specialybės prestižas yra sumenkęs iki minimumo. O visa tai surišta ir su sistemos finansavimu, ir, be abejo, su darbo užmokesčiu, dabartinių reformų vykdymu“, – kalbėjo E.Jesinas.


Pasak jo, iš žadamų reformų žmonės tikėjosi itin daug, bet atrodo, kad viltys ir liks viltys, nes socialinių garantijų ir saugumo mokykloje situacija negerėja. Pašnekovas teigė, kad pastaruoju metu mokytojams dirbti tampa ne tik sunku, bet ir pavojinga, tačiau ši situacija nėra sprendžiama.


„Taip yra dėl to, kad praktiškai visi įstatymai yra ugdytinių ir jų tėvų pusėje. Mokytojo beveik niekas negina. Dėl to sumenkęs prestižas neskatina rinktis mokytojo profesijos“, – sakė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas.


Anot pašnekovo, problema ir tai, kad, nors buvo kalbėta, jog pedagogo specialybę turėtų rinktis motyvuoti ir gabūs jaunuoliai, šiuo metu situacija tokia, kad neretai šias studijas pasirinkę abiturientai mokosi prastai, o pedagogo specialybę pasirinko kone iš bėdos.


Gabių abiturientų rinktis pedagogines studijas visiškai nevilioja ateities perspektyvos, mat už šiuo metu siūlomą vidutinį atlyginimą, pasak E.Jesino, ne tik nepragyvensi, bet net negalėsi pagalvoti apie būsto ar kokią kitą paskolą, aprūpintą gyvenimą sau ir šeimai.

 

„Tai yra šios profesijos paniekinimas. Todėl susidaro vakuumas, mokytojai sensta ir problema darosi vis ryškesnė – jaunų specialistų pritraukimas. Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija nesuvokia šios problemos“, – piktinosi E.Jesinas.


Situacijos negerina ir šiemet neskirtas finansavimas mokytojų dalykininkų ruošimui. Tai, kad jaunimas šiemet negalėjo stoti į valstybės finansuojamas pedagogines studijas, E.Jesino teigimu, tik dar padidina problemos mastą.

 

„Trūkumas tolygiai didės, jeigu nebus imtasi jokių rimtų pokyčių, nebus daromos reformos, mūsų numatytuose susitarimuose su Švietimo ir mokslo ministerija, su Vyriausybe. Ta profesija netaps prestižinė, kol vyraus suvokimas, esą švietimas valstybei yra našta, pinigų siurbimas iš valstybės iždo“, – kalbėjo E.Jesinas.

Išaugęs skaičius nuostabos nekelia

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas teigė, kad situacija dvejopa, mat vienu metu pedagogų yra ir per daug, ir per mažai: „Kelis kartus didesnė dalis studijuoja kūno kultūrą, menų pedagogiką, nei šioje srityje dirba mokytojų. Atvirkštinė situacija yra su tiksliųjų mokslų, t. y. chemijos, matematikos, fizikos, gamtos mokslų, mokytojais.“

 
Anot jo, dalykų mokytojų rengimas pastaraisiais metais buvo labai sumažėjęs, tik vienetai abiturientų rinkosi matematikos, biologijos, chemijos ir fizikos studijas. Todėl buvo priimtas sprendimas siūlyti daugiau pedagoginių studijų vietų jau baigusiems aukštąsias mokyklas.

 

Pedagogų rengimo profesinėms studijoms valstybė iš viso šiemet skyrė pusšimčiu daugiau vietų nei pernai – 185, 2016 m. – 136 vietas.


„Džiaugiamės, kad jaunų žmonių susidomėjimas viršijo lūkesčius. Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. Jos tikslingai paskirstytos matematikos, informacinių technologijų, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos dalykų mokytojams rengti“, – teigė A.Varanauskas.

 

Pasak jo, Darbo biržos duomenys apie pedagogų paklausą remiasi tik laisvų darbo vietų skaičiumi. A.Varanausko teigimu, tam, kad matytume realią situaciją, reikėtų paklausą palyginti su pasiūla – ieškančių darbo tos srities specialistų skaičiumi.


„Bendradarbiaudami su Darbo birža žinome, kad laisvų darbo vietų paklausa daugeliu atvejų yra beveik tokia pati kaip darbo ieškančių pedagogų pasiūla.

 

Skaičiams turi įtakos ir sezoniškumas. Natūralu, kad vasaros sezono metu skelbiamų laisvų darbo vietų mokytojams skaičius išauga, kadangi mokyklos ruošiasi naujiems mokslo metams“, – situaciją komentavo švietimo ir mokslo ministrės patarėjas.


Modesta Gaučaitė, Lrytas.lt

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/08/18/news/mokytoju-trukuma-lemia-ir-atlyginimai-ir-nesaugumo-jausmas-2250421/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

Copyright © 2013 Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga. Visos teisės saugomos.

Top Desktop version