Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga

Switch to desktop Register Login

Profesorė – Lietuvos valdžiai: „Atsipeikėkite! Ar jūs ką nors suprantate apie švietimą?”

Pedagogikos ekspertei, Vilniaus universiteto profesorei Vilijai Targamadzei planuojama švietimo reforma kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Ji tikra, kad ketinimų pertvarkyti švietimo sistemą nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo knibždėlyne paklydusi švietimo valdžia turėtų atsipeikėti ir pradėti kliautis specialistais.


– Švietimo sistema dabar sukasi tarp planuojamų pertvarkų girnų. Kaip jas vertinate?

 – Galiu pacituoti Luko evangeliją: „Niekas neplėšia lopo iš naujo drabužio ir nesiuva jo ant seno. Nes ir naująjį jis suplėšytų, ir senajam netiktų lopas iš naujojo.“ Tai ir rodo, kas pas mus vyksta. Mes imame gabalą, dedame, mėtome, fragmentuojame sistemą. Didžiausia bėda –  neturime švietimo sistemos vizijos. Mes turime būti susitarę nacionaliniu lygiu.


Pasaulį galima išradyti iš pamatų. O ką tu paskui darysi? Koks bus tas fundamentas, ant ko mes laikysimės?

 

– Universitetų skaičių ketinama gerokai sumažinti, netgi iki dviejų.

– Universitetai stumiami į rinką. Rinkos ekonomika prašo: duokite mums specialistų. Ką mes rengiame – specialistus ar generalisimus? Universitetas turėtų rengti pastaruosius. Jie turėtų mokėti greitai orientuotis į naujoves, veikti įvairiomis aplinkybėmis, ne tik savo profesijos srityje.


Ar mes norime rengti siauros specializacijos specialistus? Tai ne universitetų reikalas. Nes „universum“ reiškia tai, kas platu.

 

Ar mes Lietuvoje susitarėme dėl universitetų misijos? O kokia kolegijų misija? Ne šiaip kažką parašėme, bet iš esmės susitarėme?

 

Ar susitarėme, kad ne institucinis jungimas svarbiausia ir geriausia, o funkcinis? Kodėl jungiame universitetus, ko tuo siekiame?

 

Dar vienas svarbus dalykas – pedagogų rengimas. Reikia išsiaiškinti, kokiai mokyklai rengiame pedagogus, o tik tada svarstyti, kokias institucijas jungti. Institucijų susijungimas nieko neduos. Negali į seną vynmaišį naujo vyno pilti. Taip sugadinsi ir vyną, ir vynmaišį. Telieka konstatuoti:  neturime švietimo sistemos projektavimo kultūros.


– Turite galvoje nacionalinį susitarimą dėl švietimo?

– Taip, tokia strategija turi būti ilgalaikė ir įtvirtinta.

 

Dabar valdžia keičiasi ir mėto mus tai į vieną, tai į kitą pusę.


Sistema turi du antipodus. Vienas – sistema sukurta žmonėms ir tarnauja žmonėms, o kitas – žmonės pradeda tarnauti sistemai. Lietuvoje ir nutiko antras variantas. O tai nelogiška. Pradeda nuleidinėti iš viršaus reikalavimus, liepia popierius pildyti.

 

Palaukite! Kokia mokytojo paskirtis mokykloje, kokia mokslininko paskirtis? Kodėl juos reikia grūsti į rėmus? Atsipeikėkite. Mes turime suprasti, kodėl tai darome. Varo į vieną gardą, paskui varys į kitą, o mes visi lyg avinai nuleidę galvas klusniai einame.

 

Jei nebus susitarimo, netikiu, kad per vieną Seimo ar Vyriausybės kadenciją bus galima įdiegti rimtus pokyčius. Pokyčius reikia inicijuoti taip, kad suprastume siekius. Švietimo sistema turi būti vientisa. Bendrojo ugdymo mokyklos susijusios su profesiniu mokymu, aukštuoju mokslu, mokymusi visą gyvenimą.

 

Suskaidyti švietimo sistemą, turėti ją be pamato yra nusikaltimas.

 

Taip ir įvardykime dabartinį kelią: asmeninės ambicijos yra aukščiau nei tėvynės poreikiai. Kas nutiks tokiu variantu? Pakirsime sau šaknis.

 

Mūsų švietimo sistema krinta į bedugnę, neturi rimtų atramos taškų – vertybių. Kol nesusitarsime, statysime kreivą šleivą namą.

 

Mokytojai praranda tikėjimą, jie pavargo nuo tampymo, mokyklų vadovai taip pat pavargo. Suteikime jiems viltį, kad ir Lietuvoje galima susitarti, kad partijos gali susitarti, kad net jos gali būti valstybiniu požiūriu atsakingos.

 

O dabar pas mus metų metus perrašomi koncepcijos, dokumentai. Tačiau tai daugiau imitacinis laukas.

– Dabartinė valdžia negaili kritikos mokytojams. Mūsų, Lietuvos, mokytojai išties nekompetentingi, prastai išsilavinę?

– Jei kalbėtume apie teisininkus, sakytume, kad jie lupikai? Apie gydytojus irgi visokių nuomonių yra. Tas pat ir dėl mokytojų. Aš susiduriu ir su kompetentingais mokytojais, ir su neprofesionaliais, kurie prie vaiko prieiti nemoka. Tačiau tai nereiškia, kad turime absoliutinti ir visus vienodai matuoti.

 

Tie, kurie sako, kad Lietuvos edukologijos universitetas yra prastas, ten dirba prasti dėstytojai, yra negarbingi žmonės. Visose darbovietėse yra prastų darbuotojų. Nežeminkime žmonių. Tuo niekuo nepasieksime. Mes turime teikti pagalbą, kad jie pamatytų viziją. O dabar jie pliekiami bizūnu.

 

Man išvis kyla klausimas: ar tie, kurie ateina į valdžią trumpam laikui, supranta, kas vyksta mokykloje?

 

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/05/22/news/profesore-lietuvos-valdziai-atsipeikekite-ar-jus-ka-nors-suprantate-apie-svietima--1199944/

Copyright © 2013 Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga. Visos teisės saugomos.

Top Desktop version